in the PONS Dictionary
cīvīlis <e> (civis)
1.
2.
- civilis
-
3. poet; nachkl.
- civilis
-
4.
5.
- civilis
-
6. nachkl.
- lis civilis
-
7. spätlat
- civilis
-
Corpus iuris civilis
| Case | Singular |
|---|---|
| Nominative | Cīvīlis |
| Genitive | Cīvīlis |
| Dative | Cīvīlī |
| Accusative | Cīvīlem |
| Ablative | Cīvīle |