in the PONS Dictionary
hariolātiō, ariolātiō <ōnis> f (hariolor) vor- u. nachkl.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | hariolātiō | hariolātiōnēs |
| Genitive | hariolātiōnis | hariolātiōnum |
| Dative | hariolātiōnī | hariolātiōnibus |
| Accusative | hariolātiōnem | hariolātiōnēs |
| Ablative | hariolātiōne | hariolātiōnibus |