in the PONS Dictionary
impūgnātor <ōris> m (impugno) spätlat
- impugnator
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | impūgnātor | impūgnātorēs |
| Genitive | impūgnātōris | impūgnātorum |
| Dative | impūgnātorī | impūgnātoribus |
| Accusative | impūgnātorem | impūgnātorēs |
| Ablative | impūgnātore | impūgnātoribus |
No example sentences available
Try using a different entry.