in the PONS Dictionary
indīviduum <ī> nt (individuus)
1.
- individuum
-
2. spätlat
- individuum
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | indīviduum | indīvidua |
| Genitive | indīviduī | indīviduōrum |
| Dative | indīviduō | indīviduīs |
| Accusative | indīviduum | indīvidua |
| Ablative | indīviduō | indīviduīs |
No example sentences available
Try using a different entry.