in the PONS Dictionary
obligātiō <ōnis> f (obligo)
- obligatio
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | obligātiō | obligātiōnēs |
| Genitive | obligātiōnis | obligātiōnum |
| Dative | obligātiōnī | obligātiōnibus |
| Accusative | obligātiōnem | obligātiōnēs |
| Ablative | obligātiōne | obligātiōnibus |
No example sentences available
Try using a different entry.