in the PONS Dictionary
prō-pāgō1 <pāgāre> (pango)
1.
- propago
-
2.
3. (zeitl.)
- propago
-
prōpāgō2 <ginis> f (propago¹)
2. übtr
a. poet
- propago
-
b. (koll.) poet
- propago
-
c. (Pl)
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | prōpāgō | prōpāginēs |
| Genitive | prōpāginis | prōpāginum |
| Dative | prōpāginī | prōpāginibus |
| Accusative | prōpāginem | prōpāginēs |
| Ablative | prōpāgine | prōpāginibus |
| prōpāgō |
|---|
| prōpāgās |
| prōpāgat |
| prōpāgāmus |
| prōpāgātis |
| prōpāgant |
| prōpāgem |
|---|
| prōpāgēs |
| prōpāget |
| prōpāgēmus |
| prōpāgētis |
| prōpāgent |
| prōpāgābam |
|---|
| prōpāgābās |
| prōpāgābat |
| prōpāgābāmus |
| prōpāgābātis |
| prōpāgābant |
| prōpāgārem |
|---|
| prōpāgārēs |
| prōpāgāret |
| prōpāgārēmus |
| prōpāgārētis |
| prōpāgārent |
No example sentences available
Try using a different entry.