in the PONS Dictionary
prōvocātiō <iōnis> f (provoco)
1.
- provocatio
- Herausforderung zum Kampf,
2.
- provocatio
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | prōvocātiō | prōvocātiōnēs |
| Genitive | prōvocātiōnis | prōvocātiōnum |
| Dative | prōvocātiōnī | prōvocātiōnibus |
| Accusative | prōvocātiōnem | prōvocātiōnēs |
| Ablative | prōvocātiōne | prōvocātiōnibus |
No example sentences available
Try using a different entry.