in the PONS Dictionary
rūminātiō <ōnis> f (rumino)
- ruminatio
-
- übtr de ruminatione cotidiana
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | rūminātiō | rūminātiōnēs |
| Genitive | rūminātiōnis | rūminātiōnum |
| Dative | rūminātiōnī | rūminātiōnibus |
| Accusative | rūminātiōnem | rūminātiōnēs |
| Ablative | rūminātiōne | rūminātiōnibus |