in the PONS Dictionary
stīpātiō <ōnis> f (stipo)
2.
- stipatio
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | stīpātiō | stīpātiōnēs |
| Genitive | stīpātiōnis | stīpātiōnum |
| Dative | stīpātiōnī | stīpātiōnibus |
| Accusative | stīpātiōnem | stīpātiōnēs |
| Ablative | stīpātiōne | stīpātiōnibus |
No example sentences available
Try using a different entry.