in the PONS Dictionary
dissīgnātiō <ōnis> f (dissigno)
- dissignatio
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | dissīgnātiō | dissīgnātiōnēs |
| Genitive | dissīgnātiōnis | dissīgnātiōnum |
| Dative | dissīgnātiōnī | dissīgnātiōnibus |
| Accusative | dissīgnātiōnem | dissīgnātiōnēs |
| Ablative | dissīgnātiōne | dissīgnātiōnibus |
No example sentences available
Try using a different entry.