in the PONS Dictionary
indāgō2 <ginis> f
1. auch übtr
2. nachkl.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | indāgō | indāginēs |
| Genitive | indāginis | indāginum |
| Dative | indāginī | indāginibus |
| Accusative | indāginem | indāginēs |
| Ablative | indāgine | indāginibus |
| indāgō |
|---|
| indāgās |
| indāgat |
| indāgāmus |
| indāgātis |
| indāgant |
| indāgem |
|---|
| indāgēs |
| indāget |
| indāgēmus |
| indāgētis |
| indāgent |
| indāgābam |
|---|
| indāgābās |
| indāgābat |
| indāgābāmus |
| indāgābātis |
| indāgābant |
| indāgārem |
|---|
| indāgārēs |
| indāgāret |
| indāgārēmus |
| indāgārētis |
| indāgārent |